žindyti

žìndyti, -o (žìndžia), -ė I, KBII172, K, J, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L, LL132, ŠT194,253 caus. žįsti: 1. Žindžiu SD85. Mačiau ją laikant ir žindomą sūnų J.Jabl. Ilgiausiai vaikus žìndžiau Trk. Žìndžia vaiką pati, neduoda pieno [papildomai] Klt. Seniau motyna liuob vaiką žìndyti lig metų Vkš. Dar̃gi maža kas žìndžia Dv. Žìndomą nusvežiau sūnų Sn. Moma žindžiama, vaikas žindomas Dv. Nu tai tada jau močia auklėjo juos, krūte žìndė Mlk. Pieno buvo gana i per gana: metus žìndžiau i tik viena kaka Dglš. Vaikas iš mažo buvo nukankytas: išvežti buvom, ir nei krūte žìndyt, nei pieno buvo Sn. Tiej junkyti (mokyti) vaikų nežìndžia Pls. Nežìndyti, nestipri vaikai – nepieningos [moterys]: su kokiums srutikiums nežìndysi Krš. Kap žìndai, nėra dievaitinių Rod. Žìndoma boba, kur ana važiuos Klt. Nei močia jo (vaiko) žìndė – pats augo Lel. Ana nežìndžia vaikų – metuosna i vaikas Psn. Gavėnioj ir nežìndžia maskoliai [kūdikių] Ob. Iš [tikrojo paparčio] šaknų ir lapų padaryti arbatą nuo priepuolos mažims vaikams ir moterims žindančioms LMD. Juk visą amžių nevaikščiosi su pilvu ir nežindysi kūdikio J.Mik. Tegu juos (našlaičius) žìndžia raiba degulė DrskD185. Nežìndomūs vaikai – palauks RdN. Ko lendi, kur nereikia, eik vaikų žìndyt Jnš. Ir pašlovintos krūtys Marijos mergaitės, kurios žindė Christų Mž193. Žindė jį pana čysta, penėjo karalyčia išgi dangaus pienu Mž220. Vargas nėščioms ir žindžiančioms anomis dienomis! SkvMt24,19. Tave, Jėzų garbingą, žindė Pana laiminga krūtimis šventomis SGI42. Žindomamjam kūdikiui jo liežuvis prie jo gomurio prilimpa iš troškulio Bb¹Rd4,4. Penėjo, būdama gatava žindyt be kokios algos DP561. Slibinai siūlo papus vaikamus savo ir žindo juos BBRd4,3. Eisiugu ir pavadinsiu tau momkos iš žydaukų, kuri žindytų tau tą bernelį? Ch2Moz2,7. Kas drįstų tai sakyt apie Abraomą, kad Zorė vaikus žindo, ir kad sūnų jam pagimdžiusi jam pasenus BbMoz21,7. ^ Negodna moma vaikų nežìndo Lz. Galėtumėm taip linksmai gyventi kaipo žindomasis kūdikis I. Kap motka nustoja vaiką žìndžius, tai to akių boja (tas vaikas gali nužiūrėti žmogų ar gyvulį) Srj. 2. Kiaulė žìndžia paršukus Dv. Kiaulė atvedė daugiau paršukų, kap turi papų, kap jy juos žìndis Pns. Guli kai velnias [kiaulė] šūduos ir kreksi: kre kre kre kre, kaip ir paršus žìndžia Aln. Kiaulė jau nežìndo paršiukų, seniai atjunkėm Kzt. O jau prieš [atsivedant] paršiukų aždaro [kiaulę] tvartan, geriau liuobia, – tada paršiukus žindo Žb. Lenda po pilvu katei, kad jį žìndyt[ų], ot nedoras [kačiokas] Klt. Telioką paki parduoda žìndžia karvės pienu Klt. Močia vieną avinioką žìndė, kitą šalin vijo Ant. Tiek tu supranti, kap paršelis žindomas apie tekį Prng. Mano kumelė žìndoma (žindo), tai nenuturiu, kap namo lekia Tvr. Karalaitis bemedžiodamas pamatė stirną, žindančią vaikus LTR(Rk). Viena [avis], žindydama ėriuką, motinos jausmo apimta bliauja J.Sav. O meška vaikus glūpus murmėdama žìndė K.Donel. Pamatė levienę bežindžiant vaiką Mps. | Už tai aš vištą lupu, kad ana viščiukų nežindo Vdn. Boba muša vištą, ko vištelių nežìndžia Pls. ^ Ištižęs kai meškos žindytas LTsV154(Šd). Negimdytas – ne vaikas, nežìndytas – ne veršis Škn; LTR(Šd). | refl.: Tegu gula, matysi, ana ka pradės žìndyties Trk. Gulėsi lovo[je] kiaurai, žìndysys kaip kiaulė su tu vaiku Trk. Briedienė du turi briedžiuku, žìndos dujai Sld. 3. refl. daryti veiksmą panašų į žindimą: Vienas viščiukas išsirito i jau įsikibęs į vištos mėsas žìndose, i tei įsikibęs, ka negali nė atitraukt visai [p]Jrb.

◊ ne pirštù žìndomas gudrus: Ne pirštù žìndomas, ne vakar gimęs NžR. Vaikas jau ne pirštù žìndomas Tr.

žìndomas mélžiamas visi aliai vieno: Žìndomas mélžamas – visi išejo balsuoti Ggr.

\ žindyti; apžindyti; atžindyti; įžindyti; išžindyti; nužindyti; pažindyti; peržindyti; prižindyti; sužindyti; užžindyti